"Lietuvių skalikų augintojų sąjunga"

[center]LIETUVIØ SKALIKØ AUGINTOJØ SĄJUNGOS
SUSIRINKIMO DIENOTVARKË
2013 08 10[/center]


1. Peržiūrėti, pataisyti ir patvirtinti M.Milinavičiaus pataisytą ir pagal FCI reikalavimus surašytą lietuvių skaliko standartą.
2. Aptarti naujo FCI cirkuliaro dėl naujų veislių pripažinimo punktus, jų įvykdymą.
3. Sudaryti strategiją dėl reikalavimų veislės pripažinimui įvykdymo.
4. Aptarti ir išspręsti vidines problemas.
5. Aptarti LSAS požiūrį ir suformuoti vieningą tikslą lietuvių skalikų veislės puoselėjimui.
6. Aptarti ir išspręsti problemas kylančias dėl veisimo.
7. Gyvų lietuvių skalikų skaičiaus nustatymas bei pripažinimas kitose FCI vienijamose kinologų organizacijose.

FCI-standartas N° .... /Nepripažinta veislė / LT

LIETUVIØ SKALIKAS
(Lithuanian Hound)










PARENGË : papildytas ir taisytas M. Milinavičiaus.

KILMËS ŠALIS : Lietuva.

STANDARTO PASKELBIMO DATA : .................

PASKIRTIS : Nuo senų laikų lietuvių skalikai naudojami stambių žvėrių: elnių, briedžių ir šernų varominėse medžioklėse. Skaliko paskirtis – rasti varomame plote šviežius žvėries pėdsakus ar patį žvėrį, pakelti iš guolio, priversti judėti ir skalijant sekti jo pėdsakais, sužeistą – stabdyti, negyvą- aploti. Lietuvių skalikų veislė pasižymi universaliomis savybėmis. Nors pagrindinė paskirtis yra stambiosios faunos – briedžių, elnių, šernų- medžiojimas, jie tinka medžiojant ir smulkiuosius žvėris, tokius kaip kiškiai, lapės, stirnos, naudojami taip pat ančių medžioklei. Skalikas ypač mėgstamas medžiotojų dėl melodingo balso ir ryškios jo moduliacijos skalijant šviežiu pėdsaku, ant smulkaus ar stambaus žvėries. Šios veislės šunys yra itin imlūs sužeisto žvėries paieškos dresūroje. Puikiai seka sužeisto žvėries kraujo pėdsaku, todėl naudojami kaip kraujasekiai.

FCI KLASIFIKACIJA (norima): Grupė 6 Skalikai ir susijusios
veislės.
Sekcija 1.2 Vidutinio dydžio skalikai.
Su lauko bandymais.

TRUMPA ISTORINË SANTRAUKA : Rašytiniai šaltiniai teigia, kad su skalikais Lietuvoje medžiota jau 1566 metais. Viduramžiais kiekvienam kilmingajam buvo garbė auginti savo dvare, kurių buvo gausybė Lietuvos ir Lenkijos karalystėje, gaują skalikų. Pomėgį medžioti su skalikais didikai perėmė iš Prancūzijos, su kuria glaudžiai bendradarbiavo nuo XVI amžiaus. Lietuvių skalikų aprašymai dabar randami tik rusų medžiotojų leidiniuose. Nemažai duomenų galima rasti praėjusiame šimtmetyje išleistoje L. Sabanejevo knygoje ,,Medžiokliniai šunys. Kurtai ir skalikai“. Savo knygoje jis aprašo stambią ir mažesnę skalikų veisles. Stambiąją vadina lietuvišku ogaru, kurią sudarė dideli ir stiprūs šunys, labai tinkančiais medžioti stambius žvėris lygumose, bet nelabai tinkamus medžioklei kalnuotose vietovėse. Daugiausiai minimi juodi su įrudžiu skalikai. 1922 m. V. Korsako knygoje ,,Medžiotojo metai“ randamas išsamus Lietuvoje auginamų skalikų aprašymas. Taip pat autorius mini, kad jie yra ties išnykimo riba. 1957 – 1958 m. kinologas Z. Goštautas ėmėsi atkurti veislę. Tuo laiku skalikų dar buvo likę Žemaitijoje. Kadangi skalikai nebuvo naudojami kaip sarginiai šunys, juos laikė tik medžiotojai, dėl ko buvo išvengta mišrinimo. Šie skalikai praėjusiame šimtmetyje buvo L. Sabanejevo, D. Vilinskio ir V. Korsako aprašytų skalikų palikuonys. Iš minėtų penkių veislių likučių atkurtas dabartinis Lietuvių skalikas. 1966 m. priimtas laikinasis Lietuvių skalikų standartas, pradėta formuoti veislinių šunų grupė, bei pradėtas nuoseklus selekcinis darbas. 2008 m. sausio 30 d. Nekilnojamo turto Registre buvo įregistruota ,,Lietuvių skalikų augintojų sąjunga” (LSAS).

BENDRA IŠVAIZDA : Kailis visada juodas su tamsiu, ryškiu įrudžiu snukio, krūtinės, papilvės, kojų vidinės pusės ir antakių lankų srityse. Aiškios (ryškios) ribos tarp rudos ir juodos spalvos. Gana paprasto, stambaus ir tvirto sudėjimo šunys su tvirta ir masyvia kaulų struktūra. Kūnas stačiakampio formos.

CHARAKTERIS / TEMPERAMENTAS : Ramūs, patiklūs, labai ištvermingi, puikios uoslės ir balso šunys. Labai aktyvūs, energingi, judrūs ir atkaklūs. Protingi, pasižymi aukštu intelektu, linksmi ir geranoriški. Tinkamumas varyminėms medžioklėms ir sužeisto žvėries sekimui kraujo pėdsaku yra labai aukšti. Iš kitų skalikų išsiskiria balso variacija. Energingo temperamento. Nepaprastai gerai išvystyta orientacija aplinkoje.

GALVA : Galva pleišto formos, stambi pakankamai sausa, tačiau negrubi. Kaktos ilgis beveik lygus snukio ilgiui. Kaktą šiek tiek ilgesnė už galvos plotį. Kalių galvos plotis gali būti/turi būti lygus kaktos ilgiui.

KIAUŠAS :
Kaukolė : Stačiakampio formos, kalių gali būti kvadratinė. Viršugalvis truputį išgaubtas, plokščio kupolo formos. Pakaušio gumburas neryškus, neišsikišęs. Antakio lankas ryškus, bet neaukštas. Snukio ir kaukolės ašys yra lygiagrečios.
Skruostai : Po akimis, tarp skruostų ir nosies neryškus įdubimas.
Stopas (perėjimas) : Pakaktys ryškus, nuožulnus. Kakta plati.

SNUKIS :
Nosis : Nosies veidrodėlis visada juodas, platus.
Snukis : Nosies tiltelis lygus. Snukis šiek tiek trumpesnis už kaktą. Snukio profilis platus, žiūrint iš viršaus palyginti siauras.
Lūpos : Viršutinės ir apatinės lūpos truputį nukarusios, apatinės lūpos galuose atvėpusios. Lūpų linija įstriža. šiek tiek kylanti į viršų lupų galų link
Dantys : Dantys balti, taisyklingos formos, stambūs, susiglaudę ir sveiki su gerai išreikštu žirklišku sąkandžiu. Privalomi visi dantys. Šuniui perkopus penkerius metus sąkandis gali būti replinis.
Akys : Tamsios (juodos, tamsiai rudos ar rudos), ovalios (migdolo) formos, vidutinio dydžio, įžambiai įsodintos. Gyvos ir energingos išraiškos. Vokų pjūvis truputį įžambus (vidiniai akių kampai žemiau už išorinius). Vokai prigludę, gerai pigmentuoti
Ausys : Pastatytos truputį aukščiau akių linijos. Ausys trikampio formos, užapvalintais galais, vidutinio ilgio. Sudaro šiek tiek daugiau kaip pusė galvos ilgio. Priekinė ausų dalis prigludusi prie galvos (skruostų).

KAKLAS : Gerai pastatytas, tvirtas, raumeningas, apvalus be odos klosčių. Kaklas tolygiai pereina į pečius, šiek tiek trumpesnis už galvą, tvirtas.

KŪNAS : Šuo tvirto kūno sudėjimo.
Ketera : Plati, išsiskiria iš nugaros linijos, ryškiai išreikšta. Ant keteros plaukai šiek tiek ilgesni už kitus kailio plaukus.
Nugara : Tiesi, plati ir raumeninga, kaklas sudaro nežymų kampą su nugaros linija.
Liemuo : Standus ir tvirtas, raumeningas, platus ir trumpas.
Kryžius : Vidutinio ilgumo, platus ir raumeningas. Šiek tiek nuleistas, truputį nuožulnus ir apvalus.
Krūtinė : Gerai išreikšta, plati ir gili, siekia alkūnę ir žemiau, išgaubta ir išnaši. Gerai išsivystę netikrieji šonkauliai. Krūtinė ovalios formos.
Pilvas : Nežymiai įtrauktas.

UODEGA : Kardo formos, prie pagrindo stora, toliau plonėjanti. Laikoma žemiau nugaros linijos. Kai šuns nuotaika pakili, nešama truputėlį pakelta virš nugaros. Nuleista siekia kulno sąnarį. Juodos spalvos, vidinė pusė ruda. Uodega apaugusi tankiais plaukais. Plaukai gali būti truputėlį ilgesni už kailio. Uodega laikoma pakelta ne didesniu kaip 30 laipsnių kampu su nugaros linija, kai šuo yra pakilios nuotaikos.

GALŪNËS

PRIEKINËS KOJOS : Tiesios. Žiūrint iš priekio – lygiagrečios. Sausos ir raumeningos. Kojų ilgis yra šiek tiek daugiau nei pusė šuns aukščio ties ketera. Priekinės galūnės sudaro 54 % šuns aukščio ties ketera.
Alkūnės : Nukreiptos tiesiai atgal.
Plaštakos : Trumpos, tarp dilbio ir riešo sudaro nežymų kampą, vidutinio platumo.
Letenos : Apvalios. Pirštai gerai išlenkti, nagai visada juodi ir stiprūs. Padai taip pat juodi ir gerai išsivystę.


UŽPAKALINËS KOJOS : Žiūrint iš užpakalio – tiesios ir lygiagrečios. Be rudimentinių pirštų.
Šlaunys : Raumeningos.
Kulnas/ kulno sąnarys : Status, sudaro 90 laipsnių kampą.
Letenos : Apvalios, pirštai suglausti ir gerai išlenkti. Padai juodi, gerai išsivystę.

ODA IR RAUMENYS : Oda standi, elastinga, be klosčių. Raumenys gerai išvystyti.

JUDESIAI : Juda risčia lengvai ir laisvai. Kojos tvirtai statomos prieky su geru stipriu atsispyrimu užpakalyje. Galūnės juda lygiomis tiesiomis lygiagrečiomis linijomis.

KAILIS

PLAUKAI : Plaukai tankūs, žvilgantys. Ant nugaros, kaklo bei uodegos ilgesni, siekia 2-5 cm. Ant kojų, ausų trumpi. Poplaukis kailio spalvos.

SPALVA : Juoda su tamsiu įrudžiu ant snukio, krūtinės (dvi, simetriškos), papilvės, vidinės kojų pusės, antakių lankų (įrudis išsidėstęs kaip rudos dėmės virš kiekvienos akies, žando, lūpų, apatinio žandikaulio, gerklės, dvi dėmės ant krūtinės, uodegos, čiurnų ir slėsnų, taip pat vidinėse kojų pusėse). Tarp įrudžio ir juodos spalvos kailio aiški riba. Kakta, ausys, nugara, kojų išorinė pusė juodos spalvos. Plaukai juodi nuo viršaus iki apačios. Juoda spalva gali būti tamsios rudos spalvos – toleruojama, bet nepageidaujama. Ant krūtinės leidžiama balta maža dėmė ar juostelė iki 1,5 cm skersmens/3 cm ilgio, tačiau nepageidaujama.

DYDIS :
Aukštis ties ketera šunų 52 iki 60 cm.
Aukštis ties ketera kalių 48 iki 56 cm.
IDEALUS DYDIS :
Aukštis ties ketera šunų 57 iki 60 cm.
Aukštis ties ketera kalių 52 iki 56 cm.

IDEALAUS TIPO MATAVIMAI:
Šuns / Kalės
Aukštis ties ketera 59 / 54 cm
Aukštis ties kryžiumi 58 / 53 cm
Liemens ilgis 13 / 11 cm
Kaktos ilgis 14 / 12 cm
Galvos ilgis 27 / 23 cm
Krūtinės gylis 27 / 23,5 cm
Krūtinės apimtis 70 / 64 cm
Galvos plotis 13 / 12 cm
Riešo apimtis 12 / 11 cm
Krūtinės apimtis už paskutinio 58 / 56 cm
netikrojo šonkaulio

KŪNO MATMENØ INDEKSAI (%):
IDEALAUS TIPO
Šuns / Kalės
Formato (Stoto) 107/109 (įstrižas liemens ilgis/aukštis ties ketera)
Kaulingumo 20,3 (plaštakos apimtis/aukštis ties ketera)
Krūtinės 75/80 (krūtinės platumas/krūtinės platumas)
Kojų ilgumo 54 (kojos ilgis iki alkūnės/aukštis ties ketera)
Masyvumo 118 (krūtinės apimtis/aukštis ties ketera)
Galvos ilgio 44/43 (galvos ilgis/aukštis ties ketera)
Kaktos pločio 54 (kaktos plotis/galvos ilgis)

TRŪKUMAI : Bet kuris nukrypimas nuo aukščiau išvardintų punktų turi būti vertinamas kaip trūkumas arba yda ir kvalifikuojamas tiksliai proporcingai pagal jo stiprumo (nukrypimo) laipsnį, jo įtaką šuns sveikatai ir gerovei, gebėjimui atlikti savo paskirtį.
• Maži nukrypimai nuo pageidautino tipo.
• Sudribęs, kresnas, gremėzdiškas, sunkus ar per daug masyvus.
• Ryškiai išgaubtas viršugalvis.
• Ryškiai išsikišęs pakaušio gumburas.
• Šviesiai rudos (riešuto, kaštono) spalvos akys.
• Labai nukarusi apatinė lūpa.
• Minkšta nugara.
• Minkštos letenos
• Šviesi papilvė, ilgas, netipiškai krentantis kailis ant papilvės.
• Nukaręs, labai persmauktas pilvas.
• Ant uodegos per ilgi, netipiškai krentantys plaukai.
• Ramioje būsenoje uodega laikoma aukščiau nugaros linijos.
• Per trumpa arba per ilga uodega.
• Ilgas plaukas šlaunų išorėje.
• Neaiški riba tarp įrudžio ir pagrindinės spalvos – kai įrūdžio spalvos plaukai susimaišę ties riba su juodais plaukais ir su jais susilieja.
• Įrūdis ant galvos, ausų pasodinimo vietoje.
• Juodos dėmės ant priekinių kojų, rudo kailio srityje.
• Silpnai išreikštos rudos spalvos dėmės ant krūtinės.

RIMTI TRŪKUMAI:
• Peraugęs arba žemas ūgis iki 2 cm.
• Neproporcingas kūno sudėjimas: aukštastrėnis arba žemastrėnis.
• Sunki, grubi galva.
• Per trumpas snukis.
• Plati kaukolinė dalis.
• Smulkūs, reti dantys.
• Silpnai išsivystęs P I dantis.
• Neatvėpusi apatinė lūpa.
• Silpnas apatinis žandikaulis, per daug atsikišęs arba įtrauktas.
• Geltonos, šviesios (oranžinės, šviesiai aukso) akys.
• Išsprogusios akys, stori, atvėpę apatiniai vokai.
• Aukštai išaugę, per trumpos ar per ilgos ausys, priekinė dalis atvėpusi, neprigludusi.
• Labai siauras ausies kaušelis, su ilgais plaukais, ausies galas smailus.
• Dalinai depigmentuota (pilka) juosta per nosies vidury (tarp šnervių).
• Labai ilgas ar per trumpas kaklas.
• Odos nuokaros ant kaklo.
• Siaura, nesiekianti alkūnių krūtinė. Silpnai išsivysčiusi.
• Silpnai išsivysčiusi, įdubusi nugaros linija.
• Per ilgas arba per trumpas liemuo.
• Siauras, labai nuožulnus, pakeltas kryžius.
• Pjautuvo formos uodega.
• Oda su klostėmis.
• Plokščios su išskiestais pirštais letenos. Kiškio letenos.
• Priekinės kojos silpnai išsivysčiusios, stipriai pasuktos iškrypę į vidų ar išorę.
• Netaisyklingas kulno sąnario kampas
• Mažos baltos dėmės ant pirštų.
• Labai šviesus kailio įrudis (paplūdimio smėlio spalvos).
• Aiškiai matomas poplaukis ant kaklo ar šalia ausų, permušantis pagrindinę kailio spalvą.
• Silpnai išreikšta ruda kaukė.
• Per ilgas kailis, banguotas.

YDOS:
• Peraugęs arba žemesnis daugiau kaip 2 cm nei numatyta standarte;
• Neproporcingas, kvadratinis kūno sudėjimas.
• Pilnai depigmentuota (rausva) juosta per nosies vidury (tarp šnervių).
• Ryškiai iškilusi nosies nugarėlė.
• Pastelinės geltonos (šiaudų spalvos) akys.
• Labai plokščia, labai siaura, silpnai išsivysčiusi krūtinė.
• Labai įlinkus nugara.
• Ant uodegos labai ilgi, netipiškai krentantys plaukai.
• Didelė balta dėme (didesnė nei 2 cm skersmens) arba juostelė (ilgesnė kaip kaip 4 cm) ant krūtinės ar kaklo.
• Neaiški riba tarp įrūdžio ir pagrindinės spalvos – kai įrūdžio spalvos plaukai susimaišę su juodais plaukais ir plačiai išsibarstę ant galūnių.
• Įrudžio ar pilkos spalvos plaukai tose vietose kur turi būti juodi plaukai.
• Juodų plaukų būna juodas tik viršus, o apačia pilka ar ruda.
• Poplaukis per visą kūną, permušantis pagrindinę kailio spalvą.
Dėmesio: Pabrauktos ydos yra labai paveldimos, todėl vertinant šuns eksterjerą yra netoleruotinos, nebent šuo visais kitais atvejais idealiai atitinka standartą.

ELIMINUOJANTYS TRŪKUMAI :
• Agresyvus charakteris.
• Šviesi visos nosies pigmentacija (balta, pilka ar rausvos spalvos nosis).
• Bet kurio danties trūkumas, ypač P I.
• Stačios ausys.
• Baltos, žalsvos arba kitos spalvos nenumatytos standarte akys.
• Kitokio tipo sąkandis arba nesąkanda, perkanda. Replinis sąkandis iki penkių metų šunims.
• Kailio plaukas ilgesni kaip 7 cm, garbanotas.
• Baltos dėmės kitose kūno vietose nei pirštai, kaklas ar krūtinė.
• Labai užriesta uodega (žiedu), primena laikos.

Bet kuris šuo rodantis fizinius arba psichinius nukrypimus turi būti diskvalifikuotas. Trūkumai, rimti trūkumai ir ydose pabraukti punktai kaip labai paveldimi, todėl teisėjaujant būtina atkreipti dėmesį į jų paplitimą. Šuo turintis ydą neturėtų gauti daugiau kaip labai gerai.

N.B. : Patinai turi turėti dvi gerai išsivysčiusias sėklides kapšelyje.